Marijos bažnyčia - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika

Marijos bažnyčia – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, dėl savo architektūrinio sprendimo vadinama bazilika, o dėl bažnyčios rango – konkatedra, turi keletą rekordų. Tai didžiausias viduramžių Gdansko pastatas, didžiausia istorinė bažnyčia Lenkijoje ir didžiausia mūrinė bažnyčia pasaulyje. Jos pamatų akmuo buvo padėtas dar 1343 m., o statyba ir vėlesnė plėtra truko daugiau kaip 150 metų!

Kaip nesunku atspėti jau vien iš bažnyčios pavadinimo, statybą inicijavo Kryžiuočių ordinas, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ligoninės ordinas, kuris iki 1454 m. turėjo teisę skirti klebonus. Dėl to dažnai kildavo Gdansko miestiečių ir bažnyčią prižiūrinčio ordino atstovų ginčų. Miestiečiams nepatiko kai kurios iš viršaus įvestos taisyklės ir papročiai, kurie skyrėsi nuo kitų bažnyčių praktikos. Per pusantro šimtmečio statybų ir plėtros bažnyčios statusas keitėsi, daugelį prijungtų koplyčių steigė įvairios brolijos, pretendavusios į teisę valdyti „savo” bažnyčios dalis. XVI a., vykstant Reformacijai, bažnyčią palaipsniui perėmė liuteronai. Pirmosios protestantiškos mišios čia buvo aukojamos 1525 m., o nuo to laiko buvo laikomos dviejų tipų pamaldos – Romos katalikų ir protestantų. Po 1557 m. protestantai sudarė beveik visą bažnyčios personalą ir užėmė visas koplyčias. Tačiau Romos katalikų parapijos kunigas buvo Romos katalikų. Galiausiai 1572 m. protestantai „perėmė” pagrindinį altorių, ant kurio apeigas atliko iki 1945 m. Katalikų parapijos kunigai sau pasiliko kleboniją.

Bažnyčia patyrė daug žalos dėl karo veiksmų. Ugnis suniokojo stogus, sprogimai sukėlė daugybę griūčių ir įtrūkimų sienose. Rekonstrukcija prasidėjo šeštajame dešimtmetyje ir buvo baigta tik septintojo dešimtmečio pabaigoje.