Iš Motlavos upės pusės Žaliosios vartai primena rūmus, pastatytus tiesiai prie vandens. Jos plati fasada, langų eilės ir puošnūs frontonai skiriasi nuo siauresnių gotikinių Długie Pobrzeże vartų. Pastatas stovi toje vietoje, kur reprezentacinė Pagrindinio miesto erdvė susiliejo su darbinio uosto zona.
Nuo Kogi vartų iki naujojo miesto veido
Dabartiniai vartai buvo pastatyti 1564–1568 m., pakeisdami senuosius Kogi vartus. Statybose dalyvavo meistras Regnieris iš Amsterdamo ir Hansas Krameris. Architektūra primena olandų manierizmą: smulkios plytos, akmeninės apvados ir turtingos viršūnės sudaro reguliarią, kruopščiai suplanuotą kompoziciją.
Žaliosios vartai uždaro Długi Targ gatvę iš rytų pusės, Karališkosios kelio gale. Pro juos vedantys pravažiavimai veda į tiltą ir toliau link Sandėlių salos. Taigi tiems, kurie atvykdavo iš upės pusės, jie buvo tiek įėjimas į miestą, tiek jo gerovės demonstravimas.

Kam vartams reikėjo tokios didelės salės?
Pastatas turėjo talpinti kur kas daugiau nei tik praėjimą per miesto įtvirtinimus. Buvo svarstoma galimybė jį naudoti Lenkijos monarchų apsilankymams, tačiau Žaliosios vartai netapo reguliariai naudojama karališkąja rezidencija. Iškilminga salė buvo skirta šventėms, pokyliams ir spektakliams.
Apatiniame aukšte vyko praktiškesnis gyvenimas. Čia buvo įrengtos miesto svarstyklės, skirtos prekybos aptarnavimui. Iš pradžių pro vartus vedė trys pravažiavimai; ketvirtasis buvo išmuštas 1883 metais. Taigi dabartinis keturių arkadų išdėstymas yra vėlesnio pakeitimo rezultatas, o ne pirminio projekto dalis.
Vartai, kurie kurį laiką neteko frontonų
1831 m. buvo pašalintas aukštas stogas ir dekoratyviniai frontonai, juos pakeičiant žemesne viršūne. XIX a. pabaigoje buvo bandoma atkurti ankstesnį siluetą. Todėl senuose vaizduose tas pats pastatas gali būti pavaizduotas stebėtinai skirtingomis formomis.
Keitėsi ir interjero funkcijos. Su Žaliąja vartais buvo susijusi Gamtos draugija ir gamtos muziejus. Vieta, skirta prekybai ir viešosioms šventėms, tapo taip pat ir susibūrimų bei kolekcijų eksponavimo erdve.
Nuo griuvėsių iki parodų salių

1945 m. vartai buvo sudeginti ir smarkiai apgadinti. Jie buvo atstatyti 1950–1953 m., atkuriant aukštą stogą ir istorinius frontonus. Vėliau dešimtmečius čia veikė Paminklų konservavimo dirbtuvės. Šiandien pastatas yra Gdansko Nacionalinio muziejaus padalinys.
Žiūrint į vartus nuo vandens, verta suskaičiuoti arkadas ir palyginti jų formą su archyvinėmis iliustracijomis. Pačios perėjos istoriją – jos judančius tarpsnius, tramvajus ir rekonstrukcijas – aprašome atskirai įraše „Žaliasis tiltas“.
