Marijos bažnyčios legenda

Marijos bažnyčia – Su Marijos bažnyčia yra susiję daug legendų. Viena iš jų pasakoja apie nelaimingą meilę tarp jauno laikrodininko, montuojančio bokšto laikrodį, ir jį įsimylėjusios burmistro dukters, kita – apie Stolemą – švelnų milžiną, kuris tupėjo ant didžiulės bažnyčios tarsi ant taburetės ir iš draugiškumo Gdansko gyventojams dovanojo jiems išdrožinėtas gyvūnų figūrėles, kurias ir šiandien galima rasti įvairiose miesto vietose. Taip pat yra legenda apie velnią ir jo išvarymą iš Gdansko. Trumpai tariant, ji skamba taip: Seniai seniai mieste prasidėjo maras. Nevilties apimti dancigiečiai nusprendė kreiptis pagalbos į venecijietį mokslininką, astrologą ir egzorcistą – meistrą Damianą. Po kurio laiko buvo pasiųstas laivas, kuris mokslininką atplukdė į Gdanską. Atpažinęs situaciją, meistras Damianas pareiškė, kad už marą atsakingas velnias, kuris apsigyveno mieste ir kartu su savimi traukia nelaimes. Jį išvyti galėjo tik Marijos bažnyčios varpų malda. Bokšte buvo šeši varpai, tačiau norint veiksmingai melstis, reikėjo septintojo, mažojo varpo, kurį reikėjo atnešti iš Šventojo Jono bažnyčios ir jo skambesį pridėti prie šešių didžiųjų varpų maldų. Tai galėjo padaryti tik be nuodėmės gyvenantis žmogus. Šia užduotimi buvo paskirtas vaikas, vardu Kristianas. Kai berniukas jau buvo nuėmęs varpą nuo Švento Jono bažnyčios varpinės ir su juo keliavo į Marijos bokštą, jam kelią pastojo velnias ir bandė sutrukdyti atlikti savo misiją. Laimei, didieji bokšto varpai jau buvo pradėję skambėti ir berniukas galėjo prisijungti prie skambios maldos su savo nešamu varpu. Tuo metu virš Dancigo praūžė didžiulė audra ir vienas iš žaibų trenkė į bokštą. Taip velnias buvo išvytas ir maras pasitraukė. Deja, meistras Damianas, paaukojęs savo gyvybę kovoje su velniu, šio įvykio neišgyveno.